3 Minuten
Kinija pradeda istorinę asteroidų mėginių surinkimo misiją
Kinija oficialiai pradėjo savo pirmąjį ambicingą bandymą surinkti ir pargabenti į Žemę mėginius iš artimos Žemei asteroido, žymintį svarbų pasiekimą kosmoso tyrimų srityje. Zondas Tianwen-2, paleistas raketa Long March-3B iš Sidziano palydovų paleidimo centro Sičuano provincijoje 1:31 vietos laiku (1731 GMT), tapo nauja svarbia stotele sparčiai augančioje Kinijos kosmoso programoje.
Misinijos tikslai: tirti Saulės sistemos „gyvąjį fosiliją“
Pasak Kinijos nacionalinės kosminių reikalų administracijos (CNSA), Tianwen-2 susitiks su asteroidu 2016 HO3 – mažu dangaus kūnu, atrastu Havajų mokslininkų 2016 metais. Šio asteroido skersmuo siekia apie 40–100 metrų, o jo orbita yra palyginti arti Žemės. Mokslininkai vadina 2016 HO3 „gyvuoju fosilija“, nes manoma, kad jo sudėtyje išliko pirminės medžiagos iš ankstyvojo Saulės sistemos formavimosi laikotarpio. Pargabenę šiuos mėginius, tyrėjai tikisi rasti svarbių užuominų apie Saulės sistemos kilmę ir medžiagas, iš kurių galų gale susiformavo planetos.
Be to, Tianwen-2 taip pat tirs kometą 311P – objektą, kuris išsiskiria savo unikaliomis savybėmis. Nors kometa 311P juda tarp Marso ir Jupiterio, kaip įprasta kometa, tačiau taip pat turi bruožų, būdingų asteroidams. Šių dangaus kūnų tyrimas leis geriau suprasti kometų ir asteroidų evoliucijos skirtumus bei suteiks daugiau žinių apie planetų mokslą ir Saulės sistemos istoriją.
Technologiniai laimėjimai ir misijos trukmė
Praėjus maždaug 18 minučių po pakilimo, Tianwen-2 sėkmingai įėjo į perkėlimo orbitą asteroidui 2016 HO3 pasiekti. CNSA patvirtino, kad zondo saulės elementai buvo sėkmingai išskleisti, o paleidimas visiškai pavyko. Planuojama, kad visa misija truks apie dešimtmetį, todėl ši ekspedicija yra viena ilgiausių bei technologiškai sudėtingiausių, kokias yra įgyvendinę Kinijos kosmoso inžinieriai.
Nors misija susidurs su dideliais techniniais ir logistinių iššūkiais dėl savo atstumo ir sudėtingumo, CNSA pareigūnai išreiškė optimizmą dėl būsimų „revoliucinių atradimų“, galinčių išplėsti mūsų žinias apie kosmosą. Jei misija bus sėkminga, Tianwen-2 leis Kinijai prisijungti prie išskirtinės šalių, tokių kaip Japonija ir Jungtinės Valstijos, kurios jau yra sėkmingai pargabenusios asteroidų mėginius, kompanijos.
Kinijos didėjančios kosminės ambicijos
Tianwen-2 yra tik naujas žingsnis sparčiai augančioje Kinijos kosmoso programoje. Pastaraisiais metais Kinija investavo milijardus į kosminių technologijų plėtrą, pasiekdama reikšmingų laimėjimų – įskaitant nuolat veikiančią kosminę stotį Tiangong (liet. „Dangiškasis rūmas“). Kinija jau anksčiau išsiskyrė sėkmingais robotizuotų misijų nusileidimais Mėnulyje ir Marse, o šį dešimtmetį planuoja ir pilotuojamą išsilaipinimą Mėnulyje. Visai neseniai, Shenzhou-20 misijos metu, trys astronautai pusę metų praleido Tiangong stotyje, taip dar kartą patvirtindami Kinijos, kaip iškilios kosmoso galios, statusą.
Išvada
Tianwen-2 misija pabrėžia Kinijos įsipareigojimą moksliniams tyrimams ir technologinėms inovacijoms kosmose. Tirdama asteroidą 2016 HO3 ir kometą 311P, ši kosminė ekspedicija gali atskleisti unikalių įžvalgų apie Saulės sistemos formavimosi pradžią ir universalius procesus, nulėmusius planetų raidą. Per artimiausią dešimtmetį pasaulio mokslininkai atidžiai stebės Tianwen-2 misijos eigą, tikėdamiesi atradimų, galinčių iš esmės pakeisti mūsų supratimą apie kosmosą.
Kommentare