4 Minuten
Pasaulinės temperatūros skaičiavimų peržiūra – inovatyvus metodas
Naujausi klimato tyrimai rodo, kad Žemė šyla greičiau nei buvo manyta anksčiau, todėl klimato moksle itin svarbu užtikrinti tikslesnius matavimus. Mokslininkų grupė pristatė naują pasaulinės vidutinės temperatūros skaičiavimo metodiką, atskleidžiančią, jog planetos atšilimas 1,5°C, lyginant su iki pramoniniu laikotarpiu, gali būti pasiektas jau 2028 m.—gerokai anksčiau, nei anksčiau laikytu laikotarpiu tarp 2030 ir 2035 metų.
Ši prognozė paremta duomenų analize, kuri parodė, kad pasaulinio atšilimo mastas nuo pramonės revoliucijos pradžios buvo nuvertintas maždaug 6%. Šie rezultatai, remiantis pažangia pasaulinių paviršiaus temperatūros (GSAT) duomenų baze, skatina susirūpinimą dėl tarptautinių klimato tikslų pasiekimo, nustatytų Paryžiaus susitarime.
Neįprastai spartus atšilimas nustebino klimatologus
2024 metais pasaulis pirmą kartą istorijoje patyrė kalendorinius metus, kai metinė vidutinė temperatūra viršijo 1,5°C ribą, kaip pranešė kelios pasaulinės klimato stebėsenos agentūros. Tokį šuolį lėmė išskirtinai spartus atšilimas, kuris nustebino daugelį klimatologų. Nors pavienių metų reikšmės viršijimas dar nereiškia ilgalaikio Paryžiaus susitarimo pažeidimo (nes jis siekia riboti ilgalaikį, o ne vienerių metų atšilimą), tai įspėja apie stiprėjančius klimato sistemos pokyčius.
Austrų mokslininkų nauji įžvalgos: tikslesni matavimo rodikliai
Gottfriedo Kirchengastos ir Moritzo Pichlerio vadovaujamas Graco universiteto (Austrija) tyrimas reikšmingai patobulino pasaulinės temperatūros pokyčių skaičiavimus. Naudodamiesi esamais klimato duomenų archyvais, tyrėjai iš naujo įvertino pasaulinę vidutinę paviršiaus temperatūrą (GMST) laikotarpiui nuo 1850 iki 2024 m. Svarbiausia, jie sukūrė pažangesnį metodą, kuris leidžia GMST (jungianti jūros paviršiaus bei orų virš žemės temperatūras) paversti į vieningą ir universaliai interpretuojamą rodiklį – pasaulinę paviršiaus oro temperatūrą (GSAT).
Tarptautinė klimato kaitos komisija (IPCC) įprastai naudoja tiek GMST, tiek GSAT vertinant pasaulinį atšilimą, tačiau, Kirchengastos ir Pichlerio teigimu, naujieji skaičiavimai leidžia sumažinti paklaidą ir užtikrina didesnį GSAT vertinimo patikimumą. „Naujasis temperatūros matas apjungia išsamiausius stebėjimo duomenis ir mūsų patobulinimus“, pažymi Kirchengast. „Jis rodo, kad Žemė iš tikrųjų šyla šiek tiek greičiau nei manyta iki šiol, todėl 1,5°C riba bus peržengta anksčiau.“
Diskusijos dėl stebėsenos metodų ir klimato tikslų matavimo
Tradiciškai Paryžiaus susitarimo pažangai vertinti naudojamos 20 metų temperatūros vidurkiai, kad būtų sumažintos trumpalaikės svyravimų įtakos. Visgi per didelė priklausomybė nuo istorinių duomenų gali padaryti slenkstinius pokyčius beveik dešimčia metų sunkiau pastebimus. Dėl šios priežasties vis daugiau klimatologų siūlo naudoti judančius vidurkius, kurie apima tiek realius stebėjimus, tiek trumpalaikes klimato prognozes, kas leidžia greičiau identifikuoti kritinių ribų peržengimą.
Kirchengast ir Pichler rekomenduoja naudoti naują GSAT rodiklį kartu su klimato modelių prognozėmis, kad būtų galima realiu metu įvertinti pasaulio atšilimą. Jų tyrimo duomenimis, pasaulinė temperatūra dabar jau 1,39°C aukštesnė nei iki pramoninio laikotarpio vidurkis – pavojingai arti 1,5°C lubų.
Ekspertų nuomonės ir mokslo diskusijos
Ne visi klimatologai sutaria, kuris temperatūros matas geriausiai atspindi atšilimo greitį ir poveikį. Duo Chan iš Sautamptono universiteto (JK) pabrėžia, jog GSAT iki šiol nebuvo pagrindinis klimato kaitos rodiklis nei IPCC vertinimuose, nei viešame informavime ar daugumoje mokslinių stebėjimų. Jis teigia, jog GMST geriau koreliuoja su kitomis klimato kaitos pasekmėmis – jūros lygio kilimu, koralų išbalimu ir kritulių pokyčiais, todėl išlieka tvirtas ir praktiškas pasaulinės temperatūros indeksas.
Lancasterio universiteto profesorius Andrew Jarvis priduria, kad klimato tyrimų bendruomenė turi kuo greičiau susitarti dėl vieningo metodo stebėti pažangą siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų. Jis įspėja, jog konkuruojantys rodikliai gali sumenkinti politikos sprendimų ir klimato veiksmų efektyvumą.
Pasekmės politikai ir klimato veiksmams
Sparčiau pasiekiama 1,5°C riba išryškina būtinybę greitai ir kartu mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas visame pasaulyje. 2015 m. Paryžiaus susitarime beveik visos pasaulio valstybės įsipareigojo neleisti temperatūrai pakilti daugiau nei 2°C ir stengtis ją riboti ties 1,5°C. Tačiau skirtingi moksliniai metodai ir skaičiavimai apsunkina aiškų klimato pokyčių stebėjimą bei informacijos perdavimą.
Artėjant prie svarbiausių klimato slenksčių, vis daugiau svarbos įgauna stebėjimo metodų tikslumas ir tarptautinis susitarimas, kaip matuoti progresą. Tai lems efektyvesnius politikos sprendimus ir padės išlaikyti pasaulinį klimato atsparumą.
Išvada
Nauji tyrimai rodo, kad Žemės klimatas šyla žymiai greičiau nei manyta, ir 1,5°C riba gali būti pasiekta jau 2028 m. Pažangūs pasaulinės temperatūros matavimo būdai—tokie kaip patobulinta GSAT metodika—užtikrina tikslesnius ir laiku pateikiamus vertinimus, tačiau taip pat kelia diskusijų, kokie stebėsenos ir ataskaitų teikimo metodai yra tinkamiausi. Kad būtų įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslai ir užkirstas kelias rimčiausioms klimato kaitos pasekmėms, būtina suderinta mokslinių žinių, politikos ir visuomenės veikla.
Kommentare