8 Minuten
Įžanga: Nauja Europos komercinių raketų paleidimų era
Europos kosmoso agentūra (ESA) pradeda reikšmingus pokyčius siekdama diversifikuoti ir stiprinti Europos prieigą prie kosmoso. Ambicingos iniciatyvos rėmuose ESA atrinko penkias perspektyvias raketų startuolių ir kviečia jas konkuruoti dėl iki 169 mln. eurų (apie 198 mln. JAV dolerių) galimų investicijų. Šiuo žingsniu siekiama paskatinti alternatyvas Arianespace – ilgametei Europos raketų paleidimų paslaugų lyderei. Atrinktų įmonių – Isar Aerospace, MaiaSpace, Rocket Factory Augsburg, PLD Space ir Orbex – veikla žymi naują inovacijų ir konkurencijos bangą, galinčią iš esmės keisti Europos komercinių paleidimų rinką.
Mokslinis kontekstas: Europos paleidimų sektoriaus kaitos etapai
Iki šiol Europos raketų paleidimų sektoriuje dominavo Arianespace, remiama ESA finansavimo modelių bei tokių principų kaip „geografinė grąža“, kai užsakymai skirstomi proporcingai pagal narių indėlį. Nors ši sistema skatino technologinę pažangą ir partnerystę, ji neretai lėmė vėlavimus ir didesnes sąnaudas – tai ypač išryškėjo ilgametėje Ariane 6 raketos vystymo istorijoje, kurios debiutinis skrydis įvyko tik 2024 m. liepą – gerokai vėliau nei planuota.
Dabar ESA keičia taktiką: vietoje užsakymų skirstymo pagal geografiją, siekiama rinktis techniškai ir komerciškai pažangiausius startuolius, o finansavimą derinti su jų valstybėmis. Toks konkurencinis modelis skatina efektyvumą, technologinį brandumą ir tvarų verslą, stiprindamas Europos nepriklausomumą kosminių paleidimų srityje, ypač spartėjant pasaulinei komercinių paleidimų plėtrai.
ESA raketų paleidimo iššūkis: Struktūra, tikslai ir poveikis
ESA Launcher Challenge programa susideda iš dviejų pagrindinių dalių:
- Paleidimų paslaugų sutartys: Startuoliai konkuruos dėl galimybės teikti raketų paleidimo paslaugas ESA misijoms 2026–2030 metais. Tai ženkliai keičia ESA pirkimų politiką, atveriant kelią tiesioginėms komercinėms sutartims.
- Padidintų galimybių demonstravimas: Kiekviena atrinkta įmonė galės pademonstruoti patobulintas raketas per demonstracinį paleidimą, siekdama įrodyti galimybę iškelti sunkesnius krovinius.
Pagal konkurso sąlygas vienai įmonei gali tekti iki 169 mln. eurų finansavimas abiem šios programos elementams. Nors nė viena startuolių dar negavo garantuotų sutarčių, šios įmonės pradeda derybas su savo šalių vyriausybėmis bei ESA, o galutinius sprendimus dėl finansavimo ministerijų taryba priims lapkritį. ESA sprendimas vadinti atrinktus dalyvius „išankstiniais iššūkio dalyviais“ pabrėžia konkurencinį ir skaidrų procesą, siekiant spartesnės komercializacijos, mažesnių paleidimų kainų bei Europos kosminės suvereniteto stiprinimo.
Penki Europos paleidimų startuoliai: Apžvalga
ESA pasirinkti startuoliai atspindi geografinę ir technologinę įvairovę, daugiausiai dėmesio skiriant smulkių paleidimo priemonių kūrėjams, orientuotiems į sparčiai augančią mažųjų palydovų rinką. Toliau – išsamiau apie kiekvieną atrinktą lyderį pagal jų pasirengimą pasiekti orbitą.
Isar Aerospace (Vokietija): Lyderis kelyje į orbitą
Isar Aerospace, įsikūrusi Miunchene, yra pažangiausias ir geriausiai kapitalizuotas Europos raketų startuolis. Įkurta 2018 m., įmonė jau pritraukė virš 550 mln. eurų investicijų, palyginti su konkurentais. Savo pagrindinės raketos Spectrum pirmąjį bandymą skristi iš Norvegijos įvykdė 2024 m. kovą, kas tapo pirmuoju europietišku privačiu bandymu pasiekti orbitą, nors skrydis nutrūko netrukus po pakilimo.
Spectrum – dviejų pakopų raketa, varoma propanu ir skystu deguonimi, pajėgi iškelti iki 1 tonos į žemąją Žemės orbitą arba iki 700 kg į saulės-sinchroninę orbitą (SSO). 28 metrų aukščio raketa išsiskiria patikimumu ir trumpais paruošimo laikais. Šiuo metu kompanija ruošia dar dvi raketas ir planuoja grįžti į Andøya kosmodromą Šiaurės Norvegijoje iki 2025 m. pabaigos.
„Ši ESA programa yra reikšmingas žingsnis komercializacijos ir paleidimų paslaugų plėtros link, kurie būtini Europos suverenitetui kosmose užtikrinti“, – darė išvadą Isar savo paskyroje X (buvusiame Twitter), pabrėždama platesnį šių startuolių indėlį į Europos kosminės prieigos ateitį.
MaiaSpace (Prancūzija): Europos pakartotinai naudojamos raketos kūrėja
Paryžiaus MaiaSpace diegia pažangias pakartotinio naudojimo raketų technologijas Europos kontekste. Būdama pilnai priklausoma ArianeGroup dukterinė įmonė, MaiaSpace naudojasi Arianespace paveldu bei industrine baze. 2022 m. įkurta, ji gavo 125 mln. eurų investiciją iš motininės grupės Maia raketos vystymui.
Maia bus 50 metrų dviejų pakopų raketa, kurią varys metano ir skysto deguonies varikliai. Vienkartinė raketa gebės iškelti iki 1,5 tonos į SSO. Išskirtinai jos pirmoji pakopa bus sukurta atgauti ir naudoti pakartotinai – nusileidžiant ant plaukiojančios platformos vandenyne, panašiai kaip SpaceX Falcon 9. Pirmasis Maia paleidimas numatomas jau 2025 m. iš pertvarkytos Soyuz aikštelės Gvinėjos kosminėje bazėje Pietų Amerikoje, naudojant esamą Prometheus variklį, kuriamas kartu su ESA.
Galingas finansavimas, gilūs industriniai ryšiai ir pakartotinio naudojimo inovacijos leidžia MaiaSpace būti tarp lyderių, stiprinančių Europos komercinių paleidimų konkurencingumą pasaulyje.
Rocket Factory Augsburg (Vokietija): Orientacija į patikimumą ir dažnius paleidimus
Bavarijoje įsikūrusi Rocket Factory Augsburg (RFA) siekia aukšto paleidimų dažnumo ir modulinės architektūros, tenkindama tiek komercinius, tiek institucinės rinkos poreikius. Pagrindinis projektas – trijų pakopų RFA One raketa, skirta iki 1,3 tonos krovinių iškėlimo į SSO, ypač žemės stebėjimo ir mažųjų palydovų misijoms.
Nors 2023 m. debiutas neįvyko dėl boosterio gaisro bandymo metu Škotijoje, bendrovė toliau ruošia naują boosterį ir jau išbandė antrą bei trečią pakopas. Viso paskelbta apie 100 mln. eurų kapitalą – mažiau nei Isar ar MaiaSpace, todėl RFA pagal vystymo brandumą bei pasirengimą vis dar atsilieka. Pirmąjį veiklos pajėgumą tikimasi pasiekti 2025 m. pabaigoje.
PLD Space (Ispanija): Ispanijos komercinių paleidimų pionieriai
PLD Space, bazuojasi Elčėje, kuria nišinę rinką suborbitiniams ir mažiems orbitiniams paleidimams. 2023 m. spalį bendrovė sėkmingai paleido Miura 1 – suborbitinę raketą su skystu kuru, iš Pietų Ispanijos, taip įrodydama pagrindines technologijas būsimai Miura 5 orbitinei raketai.
PLD Space Miura 5 – dalinai pakartotinai naudojama raketa, iškelianti iki 540 kg į SSO. Jos debiutinis paleidimas numatytas 2025 m. iš Prancūzijos Gvianos, bendradarbiaujant su CNES ir plečiant starto aikštelių infrastruktūrą. Įmonė jau surinko virš 160 mln. eurų, tačiau pusė kapitalo – paskolos. Visgi PLD Space tampa pirmaujančiu Ispanijos komercinių paleidimų sektoriaus atstovu, užimdama svarbią vietą Europos mažųjų paleidimų paslaugų rinkoje.
Orbex (JK): Orientacija į tvarią mažųjų paleidimų prieigą
Didžiosios Britanijos programų startuolis Orbex derina inovacijas su ekologiniu tvarumu. Pagrindinė raketa Prime dar nebuvo paleista, tačiau ji kuriama keliems šimtams kilogramų krovinių į žemąją orbitą (iki 180 kg). Skrydžiai vyks iš SaxaVord kosmodromo Škotijoje, kur bendrovė neseniai perkėlė padangos parengimo darbus.
Orbex svarsto didesnės vidutinės galios raketos Proxima vystymą, kuri labiau atitiktų Europos institucinės rinkos poreikius. Iki šiol įmonė yra pritraukusi apie 130 mln. svarų (177 mln. JAV dolerių) ir yra labiausiai ribota finansiniais resursais tarp ESA atrinktų dalyvių. Vis dėlto jos dalyvavimas plečia geografinę įvairovę bei gali paskatinti didesnį JK vyriausybės įsitraukimą į Europos kosmoso sektorų.
Pagrindiniai ESA atrankos kriterijai
ESA konkurso vertinimas remiasi keliais svarbiais aspektais:
- Technologinė brandumas: Kokio lygio yra raketų ar pagrindinių sistemų išbandymas ir tinkamumas?
- Verslo tvarumas: Ar įmonė turi realų verslo planą ir investuotojų paramą?
- Atitikimas ESA institucinės rinkos poreikiams: Ar įmonė gali įvykdyti Europos misijų krovinių reikalavimus?
- Pirkimo procedūrų skaidrumas: Ar visi procesai atitinka skaidrumo bei patikimumo principus?
Rezultatas – startuolių grupė, galinti radikaliai pakeisti Europos situaciją pasaulinėje raketų paleidimų rinkoje, stiprinanti partnerystes, tiekimo grandines ir starto infrastruktūrą bei skatinanti regioninių kosmoso ekosistemų plėtrą.
Platesnė reikšmė: kodėl Europos paleidimų iššūkis svarbus?
Šis iššūkis – daugiau nei naujos sutartys startuoliams. Tai strateginis žingsnis į Europos kosminį suverenitetą. Pasaulyje komerciniai raketų paleidimai sparčiai išpopuliarėjo, o JAV verslai – SpaceX ar Rocket Lab – pademonstravo pakartotinai naudojamų raketų, greitos gamybos ir lanksčių verslo modelių pranašumus. Europa siekia skatinti vidinę inovaciją, mažinti priklausomybę nuo tradicinių sistemų ir didinti konkurencingumą globalioje rinkoje.
Dėmesys smulkioms paleidimo priemonėms atliepia erdvėlaivių technologijų tendencijas. Smulkiųjų palydovų paklausa – svarbi komunikacijai, Žemės stebėjimui ir moksliniams tyrimams – todėl reikalingi lankstūs, patikimi ir prieinami paslaugų teikėjai. Naujoji startuolių karta Europoje yra pasirengusi tenkinti šį poreikį, siūlydama spartesnį paleidimų planavimą, galimybes „palydovo nuvėžėjui“ ir mažesnes kainas.
Galimi 169 mln. eurų ESA kontraktai startuoliams gali tapti proveržiu – iki šiol dauguma jų rėmėsi rizikos kapitalu ar nedidelėmis valstybės subsidijomis. Tokia parama galėtų padėti pritraukti naujų investicijų ir užtikrinti sklandų perėjimą į pilnai veikiančią komerciškai įmonę.
Žvilgsnis į ateitį: technologijos, bendradarbiavimas ir konkurencingumas
Konkurso metu pagrindiniu varikliu taps technologinės naujovės. Įmonės eksperimentuoja su aplinkai draugišku kuru (pvz., propanu, metanu), pažangiomis variklių ciklų schemomis, pakartotinai naudojamomis pakopomis ir automatizuota gamyba. MaiaSpace stato už modulinį ir pakartotinio naudojimo Prometheus variklį, o Isar Aerospace siekia masinės ir patikimos gamybos.
Paleidimo infrastruktūra taip pat itin svarbi. Dalies įmonių (pvz., MaiaSpace) pranašumas – galimybė naudotis esamomis aikštelėmis Prancūzijos Gvianoje, kitos (Orbex, RFA) investuoja į naujų Europos kosmodromų kūrimą Norvegijoje ir Škotijoje. Tokios investicijos ilgalaikėje perspektyvoje didina Europos nezausomumą ir lankstumą.
Ekspertų vertinimai bei rinkos požiūris
ESA ir kosmoso industrijos ekspertai šią programą vadina lūžio tašku. Prioritetas konkurencingumui, o ne geografiniams paskirstymams, turėtų įveikti vėlavimų ir išlaidų didėjimo problemas, su kuriomis susidūrė tokie projektai kaip Ariane 6. Tikimasi, kad toks modelis sumažins kaštus, skatins spartesnį technologijų vystymą ir užaugins konkurencingą komercinį Europos kosmoso sektorių, kuris galėtų lygiuotis į inovatyviausias Šiaurės Amerikos įmones.
Išvados
ESA paleidimų iššūkis žymi kertinį žingsnį naujos Europos kosmoso paleidimo strategijos link. Investuodama į Isar Aerospace, MaiaSpace, Rocket Factory Augsburg, PLD Space ir Orbex, agentūra remia ne tik konkrečias raketas, bet ir stiprina Europos nepriklausomumą, konkurencingumą bei inovacijų potencialą kosmose. Nesvarbu, ar tai būtų pakartotinai naudojamos priemonės, naujų variklių technologijos ar kosmodromų infrastuktūra – šie startuoliai atspindi geriausias Europos galimybes sugrįžti tarp globalių kosminių lyderių. Kol vyksta konkursas ir vyksta finansavimo sprendimai, pasaulio kosmoso bendruomenės dėmesys krypsta į Europą – žemyną, pasiryžusį pradėti naują komercinio paleidimo amžių.
Quelle: arstechnica
Kommentare