Prancūziškos bulvytės ir II tipo cukrinis diabetas: 30 metų kohortinė analizė ir pakaitalų poveikis

Prancūziškos bulvytės ir II tipo cukrinis diabetas: 30 metų kohortinė analizė ir pakaitalų poveikis

0 Kommentare

5 Minuten

Tyrimo dizainas ir ilgalaikis mitybos stebėjimas

Tyrėjai analizavo duomenis iš 205,107 dalyvių, įtrauktų į tris įsitvirtinusias JAV prospektyvias kohortas: Nurses’ Health Study, Nurses’ Health Study II ir Health Professionals Follow-up Study. Dalyviai daugiau nei tris dešimtmečius pildė pakartotinius mitybos klausimynus, nurodydami vartojimo dažnį tokių maisto produktų kaip prancūziškos bulvytės; keptos, virtos arba trintos bulvės; ir pilno grūdo produktai. Tyrėjai taip pat fiksavo naujas II tipo cukrinio diabeto diagnozes bei rinko informaciją apie gyvenimo būdą, medicininę istoriją ir demografinius veiksnius, kad koreguotų galimus mišumo šaltinius.

Tyrimo metu 22,299 dalyvių pranešė apie naujas II tipo diabeto diagnozes. Didelė imtis ir ilgas stebėjimo laikotarpis leido komandai išnagrinėti sąsajas pagal bulvių rūšį ir modeliuoti skirtingų angliavandenių šaltinių pakeitimo poveikį.

Pagrindiniai rezultatai ir keitimo analizė

Pagrindinis radinys: trijų porcijų per savaitę prancūziškų bulvyčių vartojimas buvo susijęs su maždaug 20 % didesne II tipo diabeto rizika, palyginti su mažesniu vartojimu. Tuo tarpu keptų, virtų ar trintų bulvių vartojimas po korekcijos pagal žinomus rizikos veiksnius reikšmingos sąsajos su II tipo diabetu nerodė.

Keitimo modeliai suteikia praktišką perspektyvą. Pakeitus keptas, virtas ar trintas bulves pilno grūdo produktais (pavyzdžiui, pilno grūdo makaronais, duona ar farro) buvo susijęs su apie 4 % sumažėjusia II tipo diabeto rizika. Pakeitus prancūziškas bulvytes pilno grūdo produktais, rizika sumažėjo maždaug 19 %. Net pakeitus prancūziškas bulvytes rafinuotais grūdais buvo prognozuojamas rizikos sumažėjimas, nors didesnė nauda pastebėta, kai pakeitimu tapdavo pilno grūdo produktai.

Autoriai, siekdami sustiprinti šiuos radinius, atliko papildomą meta-analizinį požiūrį. Jie sujungė duomenis iš 13 kohortų apie bulvių vartojimą ir 11 kohortų apie pilno grūdo vartojimą — iš viso apėmė daugiau nei 500 000 dalyvių ir apie 43 000 II tipo diabeto atvejų keturiuose žemynuose. Šie suvestiniai įvertinimai sutapo su atskirų kohortų rezultatais.

Kodėl prancūziškos bulvytės gali būti kitokios

Keli mechanizmai gali paaiškinti, kodėl prancūziškos bulvytės išsiskiria. Gilus riebalų kepimas padidina kalorijų tankį ir dažnai prideda nesveikų riebalų bei druskos. Kepimas aukštoje temperatūroje taip pat gali sukelti junginių, tokių kaip akrilamidas, susidarymą. Tekstūra ir pridėti riebalai veikia po valgio glikemiją ir insulino atsaką, o įprastos porcijos prancūziškų bulvyčių dažnai didesnės nei kitų bulvių paruošimo būdų. Šie veiksniai kartu su dideliu krakmolingų maisto produktų, tokių kaip bulvės, glikeminiu krūviu gali ilgainiui prisidėti prie medžiagų apykaitos streso.

Visuomenės sveikatos pasekmės ir rekomendacijos

Autoriai pabrėžia niuansuotą žinutę: ne visi angliavandenių šaltiniai ir net ne visi to paties maisto paruošimo būdai kelia tokią pačią riziką. „Maži pokyčiai mūsų kasdienėje mityboje gali turėti svarbų poveikį II tipo diabeto rizikai“, — sakė Walter Willett, atitinkamasis autorius ir epidemiologijos bei mitybos profesorius. Tyrimas rekomenduoja riboti keptų bulvių produktų, ypač prancūziškų bulvyčių, vartojimą ir teikti pirmenybę pilno grūdo angliavandeniams.

Politikos formuotojams ir mitybos gaires rengiančioms institucijoms rezultatai rodo, kad verta teikti paruošimo būdams pritaikytas rekomendacijas, o ne vien tik bendras maisto kategorijas. Praktiniai patarimai vartotojams: rinktis pilno grūdo produktus, teikti pirmenybę kepimui ar virimui prieš riebalų kepimą, kontroliuoti porcijų dydžius ir mažinti pridėtus riebalus bei druską.

Apribojimai ir pastabos

Tai yra stebimasis tyrimas, kuris gali nustatyti sąsajas, bet negali galutinai įrodyti priežastinio ryšio. Mityba buvo nurodyta savarankiškai, tad gali būti matavimo klaidų. Nepilnas koregavimas dėl mišumo galimas, nors atsižvelgta į daug gyvenimo būdo ir klinikinių kintamųjų. Galiausiai paruošimo detalės (pvz., aliejaus rūšis ar restoranų porcijų dydžiai) skiriasi ir gali daryti įtaką rezultatams.

Finansavimas, publikacija ir autorių sąrašas

Analizė publikuota žurnale The BMJ, ją vadovavo Seyed Mohammad Mousavi su bendraautoriais, įskaitant Xiao Gu, Hala AlEssa, Qi Sun, Frank Hu, JoAnn Manson, Eric Rimm ir Walter C. Willett. Finansavimo šaltiniai apėmė JAV Nacionalinius sveikatos institutus (U.S. National Institutes of Health) ir kelias tarptautines tyrimų organizacijas.

Eksperto įžvalga

Mitybos eksperto komentaras

Dr. Elena Martínez, klinikinės mitybos mokslininkė ir adjunktė (fiktyvi ekspertė), pažymi: „Šie rezultatai stiprina pagrindinę mitybos epidemiologijos taisyklę — kaip maistas paruoštas ir kuo jis pakeičiamas mityboje yra toks pat svarbus kaip ir pats maistas. Keisdami keptus bulvių patiekalus į pilno grūdo produktus galime sumažinti glikeminį krūvį ir pagerinti maistinių skaidulų suvartojimą, kas padeda ilgainiui sumažinti diabeto riziką.“ Ji priduria: „Masteliais populiacijoje smulkūs kasdieniai pasirinkimai — pavyzdžiui, rinktis pilno grūdo duoną ar porciją rudųjų ryžių vietoje bulvyčių — gali duoti reikšmingą poveikį visuomenės sveikatai.“

Išvada

Ši 30 metų analizė iš Harvardo ir papildoma meta-analizė rodo, kad prancūziškos bulvytės, skirtingai nei keptos, virtos ar trintos bulvės, yra susijusios su didesne II tipo cukrinio diabeto rizika. Pakeitus prancūziškas bulvytes pilno grūdo alternatyvomis, šią riziką galima reikšmingai sumažinti. Nors galioja stebimųjų tyrimų apribojimai, tyrimas pateikia aiškias praktines rekomendacijas: riboti keptus bulvių produktus, teikti pirmenybę pilno grūdo produktams ir atsižvelgti į paruošimo būdą bei pakaitalus vertinant angliavandenių pasirinkimą mitybos gairėse.

Šaltinis: Mousavi SM, Gu X, Imamura F, et al. Total and specific potato intake and risk of type 2 diabetes: results from three US cohort studies and a substitution meta-analysis of prospective cohorts. BMJ. 6 August 2025. DOI: 10.1136/bmj-2024-082121.

Quelle: scitechdaily

Kommentare

Kommentar hinterlassen