Burnantis ryšys tarp burnos mikrobiomos įvairovės ir depresijos

Burnantis ryšys tarp burnos mikrobiomos įvairovės ir depresijos

0 Kommentare

3 Minuten

Naujausi tyrimai atskleidė netikėtą ir įtikinamą asociaciją: bakterijų įvairovė mūsų burnoje, vadinama burnos mikrobioma, gali turėti įtakos depresijos ir nuotaikos sutrikimų vystymuisi. Šis atradimas atveria naują psichikos sveikatos tyrimų etapą ir gali paskatinti inovatyvius depresijos diagnostikos bei gydymo būdus.

Žmogaus mikrobioma: daugiau nei tik žarnynas

Milijonai mikroorganizmų gyvena žmogaus organizme ir ant jo – tai vadinama žmogaus mikrobioma. Didžioji dalis šių mikroorganizmų aptinkama žarnyne, kur jie padeda virškinti, veikia atmintį ir reguliuoja genų raišką. Visgi vis daugiau mokslininkų pradeda pastebėti reikšmingą mikroorganizmų svarbą ir kitose kūno srityse, pavyzdžiui, burnoje. Nors ankstesni tyrimai siejo mažesnę žarnyno mikrobiomos įvairovę su didesne depresijos rizika, pagrindinis Niujorko universiteto tyrimas parodė, kad šis ryšys galioja ir antram pagal dydį mikroorganizmų telkiniui kūne – burnos mikrobiomai.

Pagrindinis tyrimas išryškina burnos bakterijų svarbą depresijoje

Kaip pažymi pagrindinė tyrėja dr. Bei Wu (cituojama „New Atlas“), gilus burnos bakterijų ir depresijos santykio supratimas yra labai svarbus norint išaiškinti nuotaikos sutrikimų biologinius mechanizmus. Tai taip pat gali padėti atrasti naujus biomarkerius bei tikslinius gydymo būdus.

Wu ir jos komanda išanalizavo daugiau nei 15 000 suaugusių JAV gyventojų (vyresnių nei 18 metų), dalyvavusių Nacionaliniame sveikatos ir mitybos tyrimų apklausoje (NHANES), duomenis. Integruodami apklausos atsakymus su seilių genetinio sekoskaitos rezultatais, mokslininkai vertino ryšį tarp burnos bakterijų įvairovės ir pačių dalyvių nurodytų depresijos simptomų.

Pagrindinės įžvalgos ir juos veikiantys veiksniai

Tyrėjai nustatė, kad, kaip ir žarnyno floros atveju, mažesnė burnos mikroorganizmų įvairovė susijusi su didesne depresijos simptomų tikimybe. Taip pat išaiškėjo, kad gyvenimo būdo veiksniai – tabako ir alkoholio vartojimas, prasta burnos higiena bei, priešingai, reguliariai atliekamas burnos higienos valymas ar pažangios burnos priežiūros priemonės – ženkliai veikia burnos mikrobiomos įvairovę. Šios išvados ne tik atskleidžia naujus galimus nuotaikos sutrikimų rizikos veiksnius, bet ir parodo prevencijos galimybes – pagerintą burnos higieną ir sumažintą žalingų medžiagų vartojimą.

Sąsaja gali būti sudėtinga – dvipusis ryšys?

Nors stebimas ryšys yra aiškus, tikroji burnos mikrobiomos ir depresijos sąveikos prigimtis dar lieka nevisai aiški. Dr. Wu pažymi, kad šiuo metu negalima tiksliai pasakyti, ar depresija sumažina burnos bakterijų įvairovę, ar priešingai – mažesnė įvairovė gali padidinti depresijos riziką, ar abu reiškiniai veikia vienas kitą sudėtingu, abipusiu būdu. Ji pabrėžia, kad galbūt burnos mikrobioma veikia depresijos simptomus per uždegimą ar imuninės sistemos pakitimus. Kita vertus, depresija gali pakeisti burnos mikrobiomos įvairovę dėl mitybos pokyčių, prastesnės burnos higienos, vaistų vartojimo ar didesnio tabako ir alkoholio vartojimo. Būtini tolesni tyrimai, siekiant išaiškinti šias priežastines sąsajas.

Nauji gydymo būdai ir ateities tyrimų kryptys

Sparčiai tobulėjančios mikrobiomos tyrimo technologijos suteikia daug vilčių kuriant inovatyvius gydymo metodus ne tik nuotaikos sutrikimams, bet ir kitoms ligoms, susijusioms su mikrobiomos pusiausvyros sutrikimais. Dr. Wu su komanda pabrėžia, kad burnos mikrobiomos analizė gali būti naudinga ir ateities tyrimuose, siekiant suprasti kognityvinio nuosmukio procesus – įskaitant ir Alzheimerio ligos pradžią. Mokslininkams toliau tyrinėjant mikrobiomos ir smegenų sveikatos sąsajas, galime tikėtis naujų individualizuotų psichikos sveikatos priežiūros galimybių.

Išvados

Atskleista burnos mikrobiomos įvairovės ir depresijos sąsaja žymi svarbų lūžį mūsų supratime apie psichinę ir bendrą sveikatą. Nors šis ryšys dar tik pradedamas nagrinėti, jis jau parodo, kokią didelę įtaką kūno mikrobinės ekosistemos daro mūsų gerovei. Tolimesni tarpdalykiniai tyrimai bus itin reikšmingi, siekiant šias įžvalgas pritaikyti klinikinėje praktikoje ir gerinti tiek psichikos, tiek bendrą sveikatą visame pasaulyje.

Kommentare

Kommentar hinterlassen