4 Minuten
Fizinis aktyvumas – būtinas siekiant kontroliuoti kraujospūdį
Aktyvus gyvenimo būdas yra viena veiksmingiausių priemonių, padedančių užkirsti kelią hipertenzijai (padidėjusiam kraujospūdžiui) – lėtinei būklei, didinančiai širdies ligų, insulto ir net demencijos riziką. Tačiau reguliarus fizinis aktyvumas efektyviai mažina kraujospūdį tik tuomet, kai judame ne tik pakankamai, bet ir nuosekliai viso gyvenimo metu.
Išsamus daugiau nei 5000 suaugusiųjų keturiuose pagrindiniuose JAV miestuose sekęs tyrimas suteikė naujų įžvalgų apie tai, kaip amžius, socialinės aplinkybės ir rasė lemia fizinio aktyvumo poveikį kraujospūdžio kontrolei. Ilgalaikiai duomenys, publikuoti žurnale American Journal of Preventive Medicine, parodė, jog būtina peržiūrėti judėjimo rekomendacijas, ypač jauniems suaugusiesiems, siekiantiems išvengti hipertenzijos ateityje.
Tyrimo eiga: sveikatos ir įpročių stebėjimas per tris dešimtmečius
Šio reikšmingo tyrimo metu 5100 dalyvių buvo stebimi nuo ankstyvos pilnametystės iki 60-ies metų, reguliariai renkant duomenis apie fizinį aktyvumą, kraujospūdį, rūkymą ir alkoholio vartojimą tiek klinikinių vizitų, tiek apklausų metu. Kraujospūdis buvo matuojamas kryptingai, o tyrėjai analizavo įvairių rasių ir lyčių grupių tendencijas ieškodami skirtumų ir dėsningumų.
Pagrindinė tyrėja dr. Kirsten Bibbins-Domingo iš Kalifornijos universiteto San Franciske apibendrino: „Fizinio aktyvumo lygis yra itin aukštas paauglystėje ir jaunystėje, tačiau su amžiumi jis dažnai mažėja. Šis nuosmukis susijęs su žymiai didesne hipertenzijos rizika vėlesniame amžiuje.“
Pagrindiniai rezultatai: svarbu ne tik kiek, bet ir kada sportuojame
Aktivumo mažėjimas su amžiumi didina pavojų
Duomenų analizė parodė, kad vyrų ir moterų, nepriklausomai nuo rasės, fizinis aktyvumas dažniausiai mažėjo tarp 18 ir 40 metų – laikotarpiu, kai hipertenzijos rizika pradėjo augti. Beveik pusė jaunų suaugusiųjų nesugebėjo pasiekti rekomenduojamo judėjimo normų, o šiems asmenims senstant padidėjo rizika susirgti aukštu kraujospūdžiu.
Dvigubas aktyvumo kiekis – dar geresnė apsauga
Tyrimas atskleidė, kad tie, kurie jaunystėje sportavo bent penkias valandas per savaitę – maždaug du kartus daugiau nei rekomenduoja oficialios gairės, – žymiai rečiau susirgdavo hipertenzija, ypač jei šio įpročio laikėsi iki 60 metų. „Dvigubai viršijant dabartines fizinio aktyvumo rekomendacijas galima pasiekti dar didesnės apsaugos nuo hipertenzijos, o ne tik tenkinti minimalius reikalavimus“, – pabrėžė dr. Jason Nagata, Kalifornijos universiteto specialistas ir tyrimo bendraautoris.
Sunkumai išlaikyti aktyvumą per gyvenimo etapus
Nors reguliarus judėjimas jaunystėje labai svarbus, daugybei žmonių išlaikyti aktyvumą vyresniame amžiuje buvo sudėtinga dėl darbo, mokslų ar šeiminių įsipareigojimų. Dr. Nagata pažymėjo: „Baigus mokyklą galimybės judėti sumažėja, kai pradedamos studijos, darbas arba kuriama šeima. Laisvo laiko sumažėjimas apsunkina sveiką sportavimo įpročių išlaikymą.“
Rasės ir socialinės nelygybės: nevienodos hipertenzijos ir judėjimo našta
Tyrimas išryškino ryškius skirtumus tarp rasių grupių pagal fizinio aktyvumo įpročius ir kraujospūdžio rodiklius. Baltųjų fizinio aktyvumo lygis dažniausiai stabilizuodavosi sulaukus 40 metų, o juodaodžių vyrų ir moterų – tęsdavo mažėti visą pilnametystę. 45 metų juodaodės moterys jau lenkė baltuosius vyrus pagal hipertenzijos paplitimą, o 60 metų juodaodžių vyrų ir moterų hipertenzijos rodikliai šoktelėjo iki 80–90 %, palyginti su kiek mažiau nei 70 % baltųjų vyrų ir maždaug 50 % baltųjų moterų.
Šie skirtumai glaudžiai susiję su platesnėmis socialinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis, tokiomis kaip gyvenamoji aplinka, išsilavinimo galimybės ar darbo ir šeimos įsipareigojimai, kurie gali riboti fizinio aktyvumo galimybes net tiems, kurie jaunystėje aktyviai sportavo. „Socialinės-ekonominės kliūtys dažnai trukdo juodaodžiams suaugusiesiems išlaikyti anksčiau įgytus judėjimo įpročius“, – pažymėjo tyrėjai.
Mokslinis kontekstas: hipertenzija – pasaulinė sveikatos krizė
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, hipertenzija išlieka viena dažniausių ir pavojingiausių lėtinių ligų, ja serga daugiau nei kas ketvirtas vyras ir kas penkta moteris pasaulyje. Dėl vadinamojo „tylaus žudiko“ pobūdžio daugelis sergančiųjų apie savo ligą nesužino iki pasireiškiant komplikacijoms. Nuolatinis fizinis aktyvumas, pasak sveikatos agentūrų, išlieka svarbiausia prevencijos priemone – jis ne tik mažina kraujospūdį, bet ir padeda išvengti širdies bei kraujagyslių ligų.
Poveikis visuomenės sveikatai ir ateities perspektyvos
Tyrimas rodo, kad dabartinės fizinio aktyvumo rekomendacijos galėtų būti peržiūrėtos, ypač jaunesniems nei 40 metų suaugusiesiems. Švietimo kampanijos bei sveikatos stiprinimo programos darbo vietose turėtų skatinti žmones įtraukti daugiau vidutinio intensyvumo veiklos į kasdienybę, net augant atsakomybių kiekiui. Socialinių ir rasinių nelygybių mažinimas yra ne mažiau svarbus – tik sudarant galimybes visoms bendruomenėms tapti fiziškai aktyvioms galima mažinti širdies ligų riziką ir pasiekti geresnius sveikatos rezultatus.
Išvados
Apibendrinant, išlaikytas aukštas fizinis aktyvumas nuo jaunystės iki vidutinio amžiaus yra ypač svarbus norint apsisaugoti nuo hipertenzijos, o geriausia, jei viršijamas minimalus rekomenduojamas aktyvumo lygis. Tačiau socialinės ir rasinės nelygybės lemia, kad išlaikyti šiuos įpročius kai kurioms grupėms sunkiau. Todėl politikos formuotojai, medikai ir bendruomenių atstovai turi bendradarbiauti, skatinti didesnį ir tolygų fizinį aktyvumą bei taip gerinti visuomenės širdies sveikatą ir gyvenimo kokybę.
Kommentare